1Tada Elihuvas toliau sakė:
2„Argi manai, kad teisinga sakyti:
‘Aš teisus Dievo akyse?’
3Jei tu klausi: ‘Kokia man iš to nauda?
Ką laimėjau nenusidėdamas?’ –
4turiu tau ką atsakyti,
tau ir tavo bičiuliams drauge.
5Pasižiūrėk į dangų ir pamatysi,
pastebėsi, kokie aukštesni už tave debesys!
6Jeigu nusidedi, tai kaip jam pakenki?
Net jeigu tavo kalčių daug, tai kaip jį paveiki?
7Jeigu esi teisus, tai ką jam duodi?
Ką jis gauna iš tavo rankų?
8Tavo nedorumas paveikia tik panašius į tave,
o tavo teisumas padeda tik žmonėms.
9Ir jie dejuoja sunkios priespaudos slegiami,
šaukiasi pagalbos galingųjų engiami.
10Bet nė vienas nesako: ‘Kur Dievas, mano Kūrėjas,
kuris duoda jėgų naktyje,
11kuris pamoko mus daugiau negu žemės žvėris,
daro mus išmintingesnius už padangių paukščius?’
12Jie šaukiasi, bet jis neatsako,
nes tai išdidūs ir nedori žmonės.
13Iš tiesų Dievas nesiklauso tuščių žodžių,
Visagalis nekreipia dėmesio į juos.
14Nors tu sakai, kad jo nematai,
bylinėtis turi su juo ir jo laukti!
15Bet dabar tu manai, kad Dievas nebaudžia
ir mažai dėmesio tekreipia į nuodėmę.
16Tuščia tau, Jobai, aušinti burną;
aišku, kad nežinai, ką sakai“.